- ravėti
- ravė́ti vksm. Stovỹkloje vaikai̇̃ ravė̃s, láistys daržóves.
.
ravėti
Look at other dictionaries:
ravėti — ravėti, rãvi (rãvia Grž, Slm, Ob, ėja K; N), ėjo tr. 1. SD244, R, MŽ285, N, K, M rauti piktžoles: Moterys ravėja daržą Pnd. Aš ravėju, o anas appildinėja Lz. Kaip tu čia ravėji, pusiau žolės nutraukdamas J. Žolės nigdi neažleidžiu – raviù i… … Dictionary of the Lithuanian Language
paravėti — paravėti, pàravi ( ėja), ėjo 1. tr. kiek ravėti: Ka nelytų po pietų, ateič, paravė̃čia LKT215(Mšk). Patrūsiu, pàraviu, tai nor pavalgau Gs. Lig valgiui, sakiau, burokų paravėsiu Trgn. Daržą paravėk – išsimiklins visi nariukai Erž. Maž apsirgo:… … Dictionary of the Lithuanian Language
apkaukti — apkaũkti, ia, àpkaukė 1. tr. apgožti: Žolės bulves àpkaukė Šl. Visą daržą žolės apkaũkia, nespėjame nė ravėti Šd. Rugiai žolių apkaukti Jnšk. 2. intr. apželti: Apìkaukė daržas žole – nė brokų nesimato Krs. Atarkit bulves – apkaũks, ir… … Dictionary of the Lithuanian Language
atravėti — atravėti, àtravi ( ėja), ėjo 1. intr. Š ravint atidirbti: Už kartis aš vasarą atravėjau, – užginčijo Papievienė A.Vien. Už skolą atravėjau – savaitę pyliau Rdn. 2. refl. daug, iki atsibostant ravėti: Atsiravėjau gi šiemet: daržai kaip marios, o… … Dictionary of the Lithuanian Language
gervelė — gervẽlė sf. (2) 1. įrankis bulvėms kasti ar ravėti: Pasiimk gervẽlę ir eisiam bulvių kasti Akm. Su gervelè lengviau kasti kaip vienom rankom Lž. Su gervelè geriau ravėti Vkš. 2. K, Kv girnų dalis, lapė: Gervẽlė išklebo – pririšk stipriau On … Dictionary of the Lithuanian Language
priravėti — priravėti, priravi ( ėja), ėjo tr. 1. rš prirauti piktžolių. 2. žr. nuravėti 1: Kiek šiemet daug bul’bų priravė[ja]u! Dglš. 3. refl. užtektinai, iki nusibostant ravėti: Nebravėju, gana: esu prisiravėjusi lig gyvo kaulo! Krš. ravėti; … Dictionary of the Lithuanian Language
apgulti — apgul̃ti, àpgula (apìgula), àpgulė (apìgulė) 1. intr. sugulti; sumigti: Visi apìgulė, o karalius vidurnakty išejo vogti (ps.) Dglš. Jau visi apgùlę Lp. 2. intr. apsinakvoti: Vakar pas mus žmonės prašė apgul̃ti Smn. | refl.: Pas Jokūbą… … Dictionary of the Lithuanian Language
apravėti — apravėti, àpravi ( ėja Dbč), ėjo tr. K; N visą, šiek tiek ar aplinkui nuravėti: Juk vargšas žmogus kiekvieną bulvių kelmelį atskirai apžiūri ir prižiūri, apkaupia, apravėja I.Simon. Apravėk daržą nuo žolių J. Ir apravėt [daržai] reikia Pb.… … Dictionary of the Lithuanian Language
apsvadinėti — 1. iter. dem. apsvadinti 2: Apsvadinėti medeliai visur, grynas oras DūnŽ. Apsvadinėjo kapus, aptaisė Krš. Pabengiau apsvadinėti, eisu ravėti Šv. Sodnelis nedidelis, apsvadinėtas aplinkuo vainiku vyšnių ir slyvų Žem. | refl. tr.: Aš daržą da… … Dictionary of the Lithuanian Language
apšnekinti — apšnẽkinti tr. 1. LMD(I) sulaikyti, nutildyti šnekantį. 2. suderėti, sutarti: Vieną čia bobą apšnẽkinau eiti ravėti Pvn. šnekinti; apšnekinti; atšnekinti; įšnekinti; iššnekinti; nušnekinti; … Dictionary of the Lithuanian Language
